10 alternatyvių Dievo įsakymų

[:lt]Pasak neurolingvistų (žmonių tyrinėjančių minčių įtaką žmogaus gyvenimui) jei norime, kad kitam žmogui perduodamos mintys, paliepimai veiktų turime sakyti juos tik teiginiais (pvz: vietoj nežalok turime sakyti saugok ir pan.). O jeigu tuos paliepimus norime duoti sau? Tada sakykime juos esamuoju laiku (lyg tai jau vyktų dabar (pvz: vietoj būsiu sumanus sakykime esu sumanus) O jeigu dar sakytume frazes pirmuoju asmeniu? Taigi pamaniau būtu įdomu jeigu 10 dievo įsakymų suformuluočiau būtent taip.

Taigi pristatau jums savo kūrybą- 10 alternatyvių dievo įsakymų:

1. Turiu vienintelį dievą, lyderį, mokytoją. Tas dievas, lyderis ir mokytojas esu aš.

2. Atsisakau bet kokio stabo ir lyderio, nes lyderis aš esu sau.

3. Savo sielą ir mintis kitiems atveriu tik tada kai tikrai to reikia.

4. Švenčiu kiekvieną dieną nugyventą žemėje, nes gyvenimas yra gražus.

5. Gerbiu savo tėvus, nes mane mano vaikai irgi gerbs.

6. Gerbiu žmogaus gyvybę ir sveikatą, nes kiti žmonės taip pat gerbia manąją.

7. Man užtenka vienos moters, nes ir mano moteriai užtenka manęs vieno.

8. Gerbiu kitų žmonių turtą, nes žmonės gerbia manąjį.

9. Visada kalbu tik tiesą ir tik tiesą, nes girdėti noriu irgi tik tiesą.

10. Man visiškai užtenka visa to ką turiu.

P. S. Minčių galia veža!!!

Straipsnelis parašytas 2010-05-19[:]

Vienatvė

[:lt]Vienatvė.

Kas tai?

Gal tai liga?

Gal tai kultas?

Gal saviraiškos stilius?

O gal tai būdas atverti savo mintis sau pačiam, gal tai sąskaitos suvedimas su savimi, gal tai atsvara bendravimui. Kur vienatvė ir bendravimas papildo vienas kitą kaip in ir yan. Gal tai gilesnis mąstymas ir savęs supratimas.

Vienatvė kartais netgi smerkiama ir laikoma nepriimtina. Žmogus turi būti socialus ir visaip kitaip -lus. Štai čia atsiranda žodeliai “reikia”, “privalai”, “turi”. Pagalvokim kas nutiktų jei išmestume šiuos žodelius ir juos lydinčius veiksmus iš žmogaus galvos, gal pasaulis sustotų, gal žmonės imtų vienas kitą žudyti, vogti ir dar kažką blogo daryti, o gal tiesiog pradėtų mąstyti kitaip.

Gal netgi tai būtų žingsnis į atsiribojimą nuo didelio žaidimo pavadinimu – “socialinis gyvenimas” arba “visuomenė”.

Šis žaidimas taip plačiai išsikerojęs kad mes net nejaučiame kaip mus tai valdo kasdien, nekalbant jau apie tai, kad šiame žaidime viskas sudėliota į lentynėles, mes “turime” kažkam visada atsiskaitinėti: nuodėmes išsipasakoti kunigui, apie mūsų pinigus “turi” žinoti mokesčių inspekcija, o jeigu esate populiarus apie jūsų asmeninį ir intymų gyvenimą “turi” papasakoti televizija.

Šis žaidimas Per mūsų baimes ir kompleksus (dažniausiai primestus) mus puikiai valdo:

“Būtinai susirask antrąją pusę, nes neduok dieve dar po kelių metų nebetiksi niekam į poras”

“Būtinai kol jaunas susikurk šeimą ir turėk vaikų – nes kai pasensi nebus kas tave prižiūrėtų”

“Būtinai daug dirbk, kad padidintum savo “laimę””

“visada į kažką lygiuokis- nes visada bus visaip kaip -esnių”

“turi daug dirbti kad kažko pasiektum”

ir dar daug panašių memų (proto valdymo būdų) būtų galima pridurti.

O gal antrosios pusės nereikia ieškoti, gal ji atsiras laiku ir vietoje, gal mes galime dirbti tai ką norime arba gyventi savo malonumui, gal šeimą galime sukurti visai kitokiu nei baimės pagrindu, gal siekius galime pakeisti kūryba, ar tikrai norime to ko  siekiame, galbūt mes galime būti patys sau lyderiai, mokytojai ir autoritetai?

Tai pirmas mano “straipsnelis” šiame bloge, nors pabaiga nelabai atitinka pavadinimą, bet tiesiog rašiau savo mintis kurios perėjo nuo vienos temos prie kitos. Šis “straipsnelis” neturi moralo, neturi aiškaus teiginio, nes tai gali susikurti pats skaitytojas:)

Straipsnelis parašytas 2010-05-09[:]